Vėjo energetika

ATEITIES KURAS – VĖJAS?
ATEITIES POLITIKAI – MOKSLEIVIAI?

Štai ir vėl naujiena vilniečiams – šilumos tinklų nuomos sutartis sostinės savivaldybei gali kainuoti 700 milijonus litų. Ir, žinoma, ne iš kieno kito, o iš mokesčių mokėtojų kišenės. O tų kišeniuotųjų kasdien vis mažiau Vilniuje tebelieka...

Raimonda Karosaitė


Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis, kuria Vilniaus savivaldybė patikėjo savo miesto šilumos ūkį privačiai svečios šalies bendrovei „Dalkija“, baigiasi 2017 m. Ir jei nepavyks persiderėti dėl nuomos sutarties sąlygų, visas miesto šilumos ūkis gali pereiti į tos bendrovės rankas. Mat paaiškėjo, kad reikalingos milžiniškos investicijos, kurios sutartyje, žinoma, nenumatytos. Investicijų pareikalaus Europos Sąjungos direktyva, trigubai sumažinanti leidžiamą išmetamų į aplinką kenksmingų medžiagų kiekį, kurios nuostatos įsigalios nuo 2016-ųjų. Todėl iki to laiko antroje ir trečioje Vilniaus termofikacinėse elektrinėse turės atsirasti nauji kokybiški filtrai, kurie galėtų kainuoti net per milijardą litų. Direktyvos nesilaikymas mums grėstų baudomis. O brangi investicija – taip pat neatsiperkanti – šiluma gyventojams galėtų pabrangti net maždaug 14 procentų. O jei “Dalkija” ir sutiktų investuoti į tuos filtrus, neturėdama iš ko atiduoti skolos sostinės savivaldybė gali būti priversta už tai perleisti prancūzų bendrovei visą sostinės šilumos ūkį.
Dviejų samdytų (vėl už mūsų pinigus!) bendrovių konsultantai pataria išeitį: šilumos gavybai naudoti ne gamtines dujas ir mazutą, kaip tai daroma šiandien, o biokurą. Juolab, kad Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu jau iki 2013-ųjų abiejose miesto termofikacinėse elektrinėse šilumos ir elektros gamybai naudojamo biokuro kiekis turėtų siekti 70 procentų. Ir įranga šiam kurui kainuotų perpus pigiau, ir šiluma atpigtų gal net apie 3 ct už kWh. Liktų Lietuvoje pinigai, išleidžiami iš užsienio perkamoms gamtinėms dujoms, nes ekologišką kurą (šiaudus, medžio atliekas ir kita) pirktumėmės iš vietos gamintojų.
Tačiau juk lemiamas žodis čia priklausys „Dalkijai“, pagal sutartį kuriai teliko skirti vos 1,5 milijono į šilumos tinklų atnaujinimą, nes didžioji investicijų dalis jau padaryta. Ar panorės užsienio bendrovė papildomai investuoti kad ir į biokuro įrangą, paaiškės po vasarį vyksiančių derybų, kurioms ruošiasi miesto taryba.
Jei Vilniaus valdžia apie miesto šilumos ūkį būtų masčiusi laiku – prieš patikėdama miesto šilumos ūkį svečiai bendrovei – tokios rizikos tikriausiai šiandien nekentėtume.
Taip pat – jei Lietuvoj būtų galvota apie alternatyvių energetikos šakų kūrimą prieš įsipareigojant uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, su siaubu nelauktume sausio mėnesio pabaigos, kuomet už tą patį elektros kiekį klosime daug didesnes sumas. Nekalbant apie tai, kiek energijos kaina įtakos duonos kasdieninės kainą...

Vėjo energija, verčiama į elektros energiją, viena iš aplinką labiausiai tausojančių energetikos šakų. Pasaulyje pagaminamos vėjo energijos kiekis nuo 1999- ųjų išaugo per keturis kartus. Danijoje pasinaudojant vėjo turbinomis pagaminama elektra sudaro jau 23 procentus. Skirtingai nuo tradicinių elektros energijos gamybos būdų ( naudojant kietą, skystą ar dujinį kurą), vėjo elektrinėms tokių išlaidų nereikia. Tiesa, brangoka pačių vėjo elektrinių statyba bei prijungimas prie sisteminio elektros tinklo. Nepigi ir eksploatacinė priežiūra.
Pirmoji vėjo energetikos Lietuvoje galimybių studija, paruošta 1993 m. Lietuvos energetikų mokslo ir technikos draugijos po pažintinio vizito Vokietijoje, nesulaukė tinkamo dėmesio. Vėjo energetika palikta likimo valiai.
Lietuvos vėjo energetikos pradžia – 2003 m. Skuode pastatyta ir įjungta į bendrąjį elektros tinklą iš Danijos perkelta 160 kW vėjo elektrinė. Po metų Kretingos rajone į Lietuvos energetikos sistemos tinklą įjungta Vydmantų parodomoji vėjo elektrinė (Vokietijos kompanijos 600 kW). Ji projektuota ir statyta laikantis visų Europos Komisijos Energetikos ir energetikos tinklo agentūros rekomendacijų statant pirmąją vėjo elektrinę. Nuolatinis jos darbo parametrų fiksavimas, analizė ir jos rezultatai leido daryti išvadą – Lietuvos pajūrio vėjai ir teritorijos yra palankūs vėjo elektrinių statybai.
Lietuvoje šiandien veikia ir Suomijoje pagamintos vėjo jėgainės.

2010 m. sausio 10-13 dienomis į Tarptautinę moksleivių konferenciją Vilniaus jėzuitų gimnazijoje suvažiavo moksleiviai ir mokytojai iš devynių Baltijos jūros pakrantės valstybių. Iš viso konferencijoje dalyvavo apie 50 dalyvių iš Lenkijos, Lietuvos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Švedijos, Suomijos, Danijos ir Vokietijos. Per tris dienas mokiniai diskutavo aktualiomis temomis, planuodami tolimesnę Baltijos regiono projekto eigą. Konferencijos organizatorė – Centrinė užsienio švietimo sistemos būstinė (ZfA) kartu su Vokietijos ambasada Vilniuje.
Tai pirmoji pasaulyje vokiečių kalbos mokyklų moksleivių konferencija.
Baltijos jūros regiono „Sprachdiplom“ mokyklų bei vokiečių mokyklų užsienyje moksleivių konferencija turėtų tapti pavyzdžiu kitiems pasaulio regionams.
Dalyvius sveikino ir išklausė Vokietijos federacijos užsienio reikalų viceministrė Cornelia Pieper, taip pat Lietuvos švietimo viceministras V.Bacys.
Pasak konferencijos organizatorės Brigitte Grogor, koordinuojančios Lietuvoje veikiančias vokiečių kalbos mokyklas, tikimasi, kad panašias moksleivių konferencijas organizuos ir Dunojaus, Pietų Amerikos bei kiti pasaulio regionai.
Pirmoji tarptautinės vokiečių kalbos mokyklų konferencijos diena prasidėjo visų konferencijoje dalyvaujančių valstybių atstovų savos šalies prezentacijomis. Pristatytos ne tik nacionalinės kiekvienos tautos vertybės, bet ir Baltijos jūros įtaka jų ekonomikai, kultūrai, vystymuisi.
Po ekskursijų po Vilniaus jėzuitų gimnaziją bei šv.Kazimiero bažnyčią, bendros programos su gimnazijos choru, dieną užbaigė smagus visų dalyvių boulingo žaidimas Akropolyje.
Jėzuitų gimnaziją atstovavo Skaistė Budrevičiūtė, Domas Ivanauskas, Aistė Povilaikaitė. Kartu su kolegomis iš Užupio gimnazijos jie konferencijos svečiams surengė ekskursiją po žymiausias Vilniaus vietas, susitikimą su Vilniaus „Užupio Respublikos“ menininkais „Užupio meno inkubatoriuje“, šokius su gyva muzika „Užupio kavinėje“.
Ši sėkminga konferencija moksleiviams tapo ne vien galimybe užmegzti naujas ir atgaivinti senas pažintis, kurios jau driekiasi po visą Europą. Tai – ir itin naudinga patirtis.
Antrąją konferencijos dieną moksleivių darbotvarkėje vyko rimti debatai tema „Ar reikia Baltijos jūroje įrengti daugiau vėjo jėgainių?“
Debatus laimėjusios keturios merginos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Danijos turėjo pateikti už ir prieš pozicijas alternatyvios energetikos tema. Pagrindiniai klaipėdietės A.Dumbrauskaitės argumentai už vėjo jėgainių Baltijos jūroje plėtrą pateikti sugretinant vėjo energiją su kitomis – vandens, saulės.
Stiprios buvo priešingos pozicijos. Danės ir estės komanda akcentavo pavojus jūros gyvūnijai ir visai ekosistemai išplėtojus vėjo jėgainių infrastruktūrą. Kaip alternatyvą merginos siūlė investuoti į vėjo jėgaines Šiaurės jūroje, nes ten vandenynų atnešami vėjai yra stipresni. Primintas faktas, kad Baltijos jūroje jau ir taip plečiasi „mirties zonos“, kuriose seniai išnykusi gyvybė. Todėl pasiūlyta investuoti į energijos gavybą iš biomasės.
C.Pieper nuomone,nieko nėra geresnio, kaip investuoti į mūsų dabartį ir ateitį – jaunus žmones. Taip galime didžiuotis sukurta atvira, tolerantiška, besiplėtojančia Europa. O iš šių jaunų žmonių galima išmokti net tam tikrų politinių įgūdžių, nes, kaip žinia, parlamente diskusijos ne visada yra tokios konstruktyvios kaip čia.
Tikra tiesa. Jei dabartiniai mūsų šalies politikai būtų laiku ir tinkamai debatavę, šiandien vargu ar mūsų pečius slėgtų tokia brangi jų lengvabūdiškumo našta. Belieka tikėtis, kad vėjo energetika - viena iš labiausiai aplinką tausojančių energetikos sričių, kada nors bus tinkamai įsavinta Lietuvoje. Ir tai įgyvendins mūsų vaikai, dabartiniai moksleiviai – ateities politikai.

„LAISVAS LAIKRAŠTIS“, 2010-01-23-29, Nr. 3

Parašas po nuotr. 6096

Nuotr. Autorius Alfredas Girdziušas