Fotografija A.Girdziušo
TAIKA PER KULTŪRĄ !
Dar prieš pirmąjį pasaulinį karą N.Rerichas sukuria įspėjančių apie pavojų paveikslų seriją, kuriuose numato artėjančius siaubingus įvykius ir perspėja žmoniją apie galimus sunaikinimus. O 1929 m., naujų tarptautinių konfrontacijų ir konfliktų nuojautai neapleidžiant, jis vėl kreipiasi į visą pasaulį, visų šalių valstybinius ir kultūros veikėjus kviesdamas neatidėliojant aptarti kultūros paminklų apsaugos klausimą. Pagrindinis dokumentas Paktas, parengtas prancūzų juristų-tarptautininkų, buvo paskelbtas įvairiomis kalbomis su N.Rericho kreipimuisi : „...užsienio valstybėms pateiktas tarptautinio Susitarimo projektas dėl visų meno ir mokslo lobių apsaugojimo po tarptautiniu mastu pripažinta vėliava...“
Raimonda Karosaitė,
partijos Tvarka ir teisingumas kandidatė į Europos Parlamentą,
rinkimų Nr.24
Toje vėliavoje baltame taikos fone ženklai nuspalvinti avietine arba rubino spalva – užuojautos ir tvirtybės spalva. Rytuose tai širdies spalvos. Trejybės ženklas, sutinkamas visame pasaulyje, priimamas kaip laiko vienybės simbolis – praeities, dabarties ir ateities. Tai ir trys nedalomos kultūros dalys – mokslas, menas ir jų siela – filosofija-etika arba religija (kaip trys pasauliai – fizinis, mentalinis ir dvasinis). Sunkiau surasti labiau tinkantį simbolį, apjungiantį visas rases, nei šį, sutinkamą įvairiausiose pasaulio šventyklose, panaudotą šalių vėliavose, herbuose (Indijoje – laimės ženkle).
Nuo pat pradžių Taikos Vėliavos sukūrimo ir kultūros paminklų išsaugojimo judėjimas pritraukė visus tuos, kam brangus kultūrinis žmonijos turtas. Romenas Rolanas ir Bernardas Šou, Rabindratanas Tagorė ir Tomas Manas, Albertas Einšteinas ir Gerberas Uelsas savo viešais pasisakymais palaikė Paktą.
1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone JAV prezidentas F.Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Ši sutartis buvo pirmuoju tarptautiniu aktu, specialiai skirtu kultūrinių vertybių išsaugojimui, vieninteliu susitarimu šioje srityje iki Antrojo pasaulinio karo. Šalims, kurios ratifikavo (ratifikavimas –įgaliotinių sudarytos tarptautinės sutarties patvirtinimas) Rericho Paktą, jis yra galiojantis iki šiol.
Antrojo pasaulio karo liepsnose Taikos Pakto idėja buvo pamiršta. Už tokį neatsakingą požiūrį į kultūros paminklus Europa užmokėjo kalnais griuvėsių.
Pakto devizas „Taika per kultūrą!“ tapo ir tampa gyvybiškai aktualiu ir neatidėliotinu. „Kiekvienas gali pamatyti, kad nervinis ir psichinis puolimas žmogų gali sunaikinti smarkiau už kūnišką karą“.
1954 metų gegužės 14 dieną Hagoje Rericho Pakto pagrindu (Rerichas išėjo 1947) buvo priimta „Konvencija dėl kultūros vertybių išsaugojimo karinio konflikto metu“ (konvencija – valstybių sutartis kuriuo nors reikalu). Kitais metais šis paktas buvo ratifikuotas visomis 39 šalimis, pasirašiusiomis baigiamąjį aktą, tame tarpe ir Tarybų Sąjungos.
Rericho Paktas skiriasi nuo Hagos Konvencijos tuo , kad pirmuoju atveju apsaugos objektais buvo ne tik įstaigos, kuriose saugomos kultūrinės vertybės, bet ir visi kultūros institutai – švietėjiški, mokslinės misijos, mokslo institutai, meno institutai it t.t.; antruoju atveju kalbama tik apie įstaigas, kurių patalpos tarnauja kultūros vertybių išsaugojimui.
Prisidėdamas prie Tarptautinio judėjimo už Pasaulinę kultūros dieną su Taikos vėliavos simboliu, šiemet, balandžio 15-ąją Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus iškėlė Taikos vėliavą. Solidarizuodamas su kitomis Baltijos šalių kultūros, mokslo, meno ir švietimo įstaigomis, muziejus siekia pabrėžti Taikos kultūros svarbą šiandieniniame gyvenime.
Kultūra persmelkia kiekvieną gyvenimo reiškinį – pradedant minčių, jausmų, kalbos, bendravimo raiška ir baigiant materialinių vertybių saugojimu ir puoselėjimu, o taika yra labai reikalinga šių dienų pasaulyje – ji būna tiek širdyse, tiek santykiuose tarp tautų, religijų, kultūrų ir valstybių. Taikos kultūra yra išsigelbėjimas šiame sunkiame laikmetyje. Šiemet visa pažangi žmonija mini Hagos Konvencijos 55-ąsias metines. Hagos Konvencijos pagrindą sudaro Rericho Paktas – sutartis dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu, kurią 1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone (JAV) , prezidento Ruzvelto kabinete pasirašė dvidešimt viena Amerikos žemyno valstybė.
Šio pakto simboliu buvo pasirinkta Taikos vėliava – trys raudoni skrituliai, apjuosti apskritimu baltame fone. Toks simbolis nuo seno randamas įvairiose kultūrose bei religijose ir turi ne vieną prasmę, įtvirtinančią amžinas žmonijos vertybes: meilę, grožį, išmintį, meną, mokslą, religiją kultūros žiede.
Šiemet minime Lietuvos vardo tūkstantmetį.
„Tautos dvasinis charakteris yra mus įpareigojanti tėvų testamentinė valia. Ir tiek būsime savo tėvų verti, kiek jų šitą valią išpildysime. O mumis galės didžiuotis tik tie, kurie jau po mūsų ateis. Bet vargas mums būtų, jei tasai testamentinis žodis, kurį mums perdavė tėįvai, liktų mūsų vaikams neperduotas“ (J.Girnius), Čikaga, 1961).
Hagos konvencija – UNESCO pagrindinis dokumentas, kurį ratifikavo ir Lietuva.
Vienas svarbiausių švietimo ir kultūros politikos postų pasaulyje – UNESCO generalinio direktoriaus postas, kurio siekia Lietuva.
Kultūros politiką demokratiniuose kraštuose formuoja pati visuomenė.O valstybė, praradusi savo kultūrą, nėra valstybė. Nes kultūros strategija – tai kovos už gyvenimą prioritetai, meilės gyvenimui menas, tautos išskirtinumo ir išgyvenimo menas. Ir taika – per kultūrą!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą